Šiltos quinoa ir tofu salotos

Kynva, tarti reikia. Naujas atradimas, tiksliau, pamėgimas. Sugebėjau įtikinti šeimos narius jos neabejotina nauda. Iš pirmo karto nepatikėjo. Teko slapčia paruošti ir leisti (t.y. priversti) paragauti. Paragavo ir patiko. Buvo tas patiekalas quinoa su žirneliais, šparaginėmis pupelėmis ir krevetėmis. Neaprašiau dar? Reiktų greičiau tai padaryti, kol nepamiršau.

Šįvakar eksperimentas su tofu. Naujiena mano virtuvėje. Pavalgius tik po gero pusvalandžio nusprendžiau, kad patiko. Įdomu būtų sužinoti, kaip JŪS darote tofu. Laukiu atsiliepimų, o dabar receptas iš to, kas rasta spintelėse ir šaldytuve

2 žmonėms
100g quinoa (pusė stiklinės)
šaukštas aliejaus
nedidukas svogūnas
400 g skardinė avinžirnių
60 g šaldytų špinatų
pusė cukinijos
pomidoras
150 g tofu
pusės citrinos sulčių

Nuplauti quinoa, gerai pagrumdyti, kad dingtų kartumas. Kartais ji jau būna paruošta, plauti nereikia (turi būti parašyta ant pakelio). Virti 15 minučių dvigubai didesniame kiekyje vandens ant nedidelės ugnies. Šiuo atveju, pusė stiklinės quinoa, stiklinė vandens.

Keptuvėje ant aliejaus pakaitinti smulkiai pjaustytą svogūną, sudėti nuplautus avinžirnius, perkaitinti. Dėti dar sušalusius špinatus, cukinijas. Viską pakaitinti kokias 3-5 minutes, kol atšils špinatai.

Tofu nusausinti, supjaustyti norimos formos gabalėliais, dėti į keptuvę su daržovėmis, kepti kol perkais. Suberti dar šiltą quinoa, sudėti pomidoro skilteles, apšlakstyti citrinos sultimis ir/ar tarkuota žievele. Vaišinti vegetarus draugus. Skanu ir sveika (kaip pas Ugnę iš skanuirsveika.lt)

Burokėliai su tunu ir šparaginėmis pupelėmis

Iki Kalėdų liko vos mėnuo. Ta proga blogo kairėje atsirado labai gražios internetinės akcijos mygtukas. Jį paspaudus penkiais centais prisidėsite prie dovanos mažyliui. Jums tai nieko nekainuos, tereikia tik kliktelti! Prašau kliksėti kiekvieną kartą užėjus. O jei randate patikusį receptą, kliktelkite ir dukart per dieną!

Kokios dar naujienos? Beata išleido knygą! Labai džiaugiuosi ir sveikinu! Tikiuosi, giminaičiai jau susiprato, ko man reikia Kalėdoms? Ta proga skelbiu receptą iš naujosios knygos autorės virtuvės. Burokėlius tokiu būdu mes labai pamėgome. Ne tik mes. Valgo ir draugių šeimynos, valgo net ir tie, kurie savanoriškai nevalgo burokėlių. Visa paslaptis, mano manymu, yra ančiuviai. Stebuklingas ingredientas, monkey husband aukštinamas ne mažiau už citriną.


trys didoki virti burokėliai
200 g šaldytų šparaginių pupelių
100 g tuno, konservuoto savo sultyse
4-5 ančiuvių file (sūdyti aliejuje)
keli marinuoti agurkai
šaukštas acto, majonezo
pipirų, druskos

Pupeles išvirti, kad dar liktų traškios. Išvirusias perlieti lediniu vandeniu, kad toliau nebevirtų ir išlaikytų žalią spalvą. Burokėlius supjaustyti norimos formos kubeliais, apskritimais ar juostelėmis, tuną sumaišyti su ančiuviais. Agurkėlius susmulkinti. Majonezą sumaišyti su actu ir šlakeliu aliejaus. Šventinė versija - į lėkštę susluoksniuoti daržoves su tunu, patiekti su padažu. Kasdieninė versija - viską tiesiog sumaišyti į mišrainę ir valgyti, kad net ausys linktų.

Sardinija. Fregola vongole e bottarga

Nežinau nežinau, kaip čia išvertus tokį įmantrų patiekalo pavadinimą. Gal vėliau, nes dabar reikia pasipasakoti apie viską nuo pradžių. Pirmiausia - apie atostogas. Bent jau pirmą jų dalį. Jau reikėjo seniai pasipasakoti, nes dabar kai žiema į akis žiūri tos vasaros atostogos visai nė prie ko.

Pradedu nuo Sardinijos. Jau beveik ir pamiršau, kaip ten gerai buvo, bet kadangi jaučiuosi blogo skaitytojams skolinga, bandau atsiminti. Trumpai ir aiškiai.

Villasimius, Sardinijos pietūs, 60 km nuo Kalgario. Pirmas įspūdis važiuojant sala: nesitikėjau, kad ji tokia laukinė... Vingiuoti keliai, saulės išdeginta žolė, brūzgynais apaugę kalnai, kaktusais nusėtos pakelės. Tyla. Ir kartkartėmis eismą stabdantis neregėto senumo, bet dar vis judantis automobiliukas.

Viešbutis, kaip ir tikėjomės, nedidelis, paprastas ir autentiškas. Iki jūros veda takelis per kopas. 3 minutės. Jūra nepaprasta - skaidri krikštolinė, baltas smėliukas. Be galo ramu. Po kurio laiko suprantame, kad kažkas ten ne taip. Hmm... nerasta nei telefono, nei televizoriaus, nekalbu jau apie internetą. Labiausiai žavintis dalykas - visi viešbučio svečiai sėda valgyti už didelių stalų po šešis ar net daugiau.

Viešbutį 'užrodė' draugai, galiu drąsiai rekomenduoti ir aš - Fiore di Maggio, Villasimius. Sutikome daug italų, kurie jau daug metų iš eilės ten apsistoja. Labiausiai visus vilioja būtent vakarienės. Maistas paprastas, lyg būtų ruoštas namuose. Tenka paragauti ir tradicinio paršiuko, kepto ant mirtos lapų, ir fregolos, ir vietos gėrimo mirto, ir tipinių desertų.

Jau per pirmą vakarienę išsiaiškiname, kad eina gandas apie nerealų žuvies restoraną Da Barbara kaimyniniame Solanas kaime. Juokingai skamba - Pas Barbarą, bet juoką keičia susidomėjimas, kai kas vakarą vis kas nors grįžta susižavėjęs, kaip gerai ten: si mangia molto bene. Pabandome ir mes. Liekame sužavėti. Grįžtame dar kartą. Vienas iš jų tipinių patiekalų - fregola vongole e botarga, atrodęs būtent taip:

Man tiek patiko, kad bandau atgaminti namuose. Produktus susiperku eilinėje vietos parduotuvėje.

Fregola - tipinė pasta Sardinijoje. Kažkuo panaši į kuskusą. Kol kas niekur kitur nemačiau jos pirkti. Delikatesų parduotuvėse neieškojau. Jei kas žino, kur būna pirkti, pasufleruokit!

Bottarga - sūdyti ir džiovinti ikrai, juos galima pirkti tarkuotus miltelių pavidalu bei vakume gabaliukais. Skonis labai žuviškas, sūru. Užmačiau, kad dabar Italijos Iper prekybos centruose vyksta Sardinijos dienos, bottargos pirkti buvo. Fregolos, deja, ne.

Vongole - valgomieji jūriniai moliuskai, angliškai clams. Mano mėgstamiausi.

2 žmonėms

200 gr fregola
litras sultinio
alyvų aliejaus
česnako skiltelė
čili pagal skonį
petražolių saujelė
500 gr vongole
šlakelis balto vyno
keli kupini šaukštai tarkuotos bottargos

Paruošti moliuskus - išrinkti jau atsidariusius, nuplauti, pamirkyti pasūdytame vandenyje, kad išsifiltruotų smėliukai.

Užvirti sultinį, jame virti fregolą 5 minutes. Nusunkti, skystį pasilikti.

Kol verda, keptuvėje ant alyvų aliejaus pakaitinti česnako ir čili, kapotas petražoles. Kai pakvips, sudėti moliuskus. Įpilti truputį balto vyno, kai alkoholis nugaruos, uždengus dangtį palaukti, kol moliuskai atsidarys.

Sudėti fregolą ir kaitinti ant nedidelės ugnies dar apie 15-20 minučių, panašiai kaip risotto vis įpilant atidėto sultinio, po šaukštą beriant botargą. Mano rezultatas toks:

Patiekti pabarstytus bottarga. Užgerti baltu vynu. Atsiminti atostogas. Mmmm... Ypač tą nepaprasto skaidrumo jūrą... ech, Sardinija...

Agurkų salotos su aguonomis ir čili

Vėl iš Ottolenghi. Labai graži nuotrauka buvo, negalėjau miegoti ramiai, kol nepabandžiau. O iš mano sesers įvertinimas buvo toks - labai jau įdomus skonis. Ties žodžiu 'įdomus' pajutau sarkazmo gaidelę... Hmmm... Nesutinku šįkart - aguonos ir agurkai gal ir neįprastas derinys, bet geras. Įdomiai gaunasi gerąja prasme. Kviečiu pabandyti



2 didoki agurkai
2 a.š. aguonų
saldžiosios čili ankštis
2 šaukštai acto
4 šaukštai aliejaus
1 a.š. cukraus
druskos pagal skonį

Agurkus supjaustyti pailgai, griežinėliais susmulkinti čili. Aliejų, actą, cukrų, druską aguonas sumaišyti, užpilti ant agurkų, palikti pasimarinuoti.

Va ir su šiuo paprastučiu receptu ramiai sau išvažiuoju ilgų atostogų. Dumiam į pietus vasarą prasitęsti :)

Kalafiorų salotos su kaparėlių padažu

Įsimylėjau Ottolenghi knygą. Jei gyvenčiau Londone, eičiau ieškoti jų deli gyvai. Deja, Londone nebegyvenu, tad bandau jų receptus savoje virtuvėje.

Kalafijorų monkey husband nemėgsta. Teko pirkti beveik paslapčia ir greit gaminti, kad patiekus vakarienei nebebūtų kur dingti, tik ragauti. Ir reakcija buvo tokia, kokios nesitikėjau - wow, this is very good. Akcentas ant very. Visa tai padažo ir griliaus keptuvės dėka.


Jūsų teismui receptukas. Valgėme trise

kalafijoro galva
20 vynuoginių pomidoriukų (arba pora saldesnių pomidorų)
sauja grąžgarstės (arba špinatų, arba kitokių žolių)
aliejaus, druskos, pipirų

Padažui
2 šaukštai kaparėlių (jei naudojami druskoje, nuplauti)
šaukštas prancūziškų garstyčių su grūdeliais
2 česnako skiltelės
2 š. balto vyno acto
60 ml alyvų aliejaus

Padažą gaminau su blenderiu - kaparėlius, garstyčias, česnaką, actą sutrinti blenderiu pamažu pilant aliejų. Pasūdyti, pagal skonį pagardinti pipirais.

Kalafijorus išskaidyti skiltelėmis. Sudėti į verdančio vandens puodą ir pakaitinti 3 minutes, kad dar būtų traškūs. Nusunkti, perlieti šaltu vandeniu, kad nustotų virti. Nuvarvinti, pašlakstyti alyvų aliejumi, pabarstyti druska, pipirais.

Grilinę keptuvę įkaitinti ant didžiausios įmanomos ugnies. Kalafijorus kepti kelias minutes, kad įgautų anglies/laužo/dūmų skonį. Gali tekti kepti per kelis kartus, kad jie keptų vienu sluoksniu.

Kol kalafijorai dar šilti, sudėti per pusę perpjautus pomidoriukus, naudojamus salotų lapus, padažą. Išmaišyti. Jei turime, pabarstyti krapais.

Labai skanu - trašku, saldoka, kartoka. Nenuobodu.

Pankolio salotos su cukinija ir fetos sūriu

Monkey bebe labai mėgsta pankolį. Nežinau, kaip jam gaunasi be dantų jį doroti ir šiaip tas skonis toks specifinis anyžinis... valgytų sau bulvę kaip tikras lietuvis, bet dabar ne, raukosi, spjauna... Kadangi dabar šeimoje bandome savo vakarienes taikyti prie bebe, mokomės pamėgti pankolį. Jis jį valgo garintą, o mes salotų pavidalu.


cukinija
2 pankoliai
3 š. citrinos sulčių
4 š. alyvų aliejaus
3 š. kedro riešutų
100 g fetos sūrio
pundelis grąžgarstės (rocket, arugula, rucola)
druskos, šv. maltų juodųjų pipirų

cukiniją ir pankolį supjaustyti labai plonomis juostelėmis. Tam labai padeda spec. pjaustyklė, mandolina vadinama. Man mama seniai atvežė tokią iš Tupperware. Labai pykau, kad pinigus švaisto, bet dabar jau džiaugiuosi, tikrai kad greitai ir gerai pjausto (tupperware reklamos nedarau, vis tiek galvoju, kad pinigų švaistymas. Mama, ir per internetą sakau - nepirk tų dėžučių, pas mus Šveicarijoje Migros tinklo parduotuvėse tokios pačios ir dar geresnės bent tris kartus pigiau!)

Cukinijos ir pankolio juosteles užpilti citrinos sulčių ir aliejaus mišiniu, pasūdyti, pabarstyti pipirais ir palikti marinuotis valandai vėsioje vietoje.

Keptuvėje sausai paskrudinti kedro riešutus.

Grąžgarstes nuplauti, nusausinti.

Fetos sūrį sutrupinti gabaliukais, komponuoti lėkštėje su cukinija/pankoliais, grąžgarste, barstyti riešutukais.

Greita, sveika, skanu.

Receptas pagal La Tartine Gourmande

Šokoladinis šokoladinis pyragas

Karšta. KARŠTA. Labai net. Siaubingai karšta. Kur tai matyta, kad dešimtą vakaro būtų plius 27??? Organizmas šoke - gi dar vakar kalnuose tirtėjome iš šalčio. Atvažiavome ir iškart bėgome pirkti bebe žieminės pižamos. Dabar kepame. Net ir orkaitės jungti nebebaisu, vis tiek nieko nepakeisi, jei jau gyveni šiltnamyje. Kadangi būtinai reikėjo šiandien mažąjį gurmaną supažindinti su burokėliais, teko jungti orkaitę, tad tuo pačiu užmaišiau ir pyragą iš naujai mano lentynoj prigulusios kulinarinės knygos 'Ottolenghi'.



Receptas sako, kad čia 6 žmonėms. Na gal... jei jie saldumynų nemėgsta. Ir dar sako, kad stovi 4 dienas. Na gal... jei savaitgaliui išvažiuoji ir smaližių namuose nėra. Atrodo, kad Beata buvo kažką pasakojusi apie chocolate fudge cake. Tai va, gal ji ten geriau pasiaiškino, ką tas fudge reiškia, tad aš tiesiai prie recepto.

240 g sviesto plius formai tepti
265 g juodojo šokolado (52% kakavos)
95 g juodojo šokolado (72% kakavos)
290 g muscovado cukraus (dėjau pusę šito ir pusę paprasto baltojo)
4 šaukštai vandens
5 kiaušiniai, tryniai atskirti nuo baltymų
žiupsnelis druskos
kakavos pabarstymui

Apvalią 20 cm formą ištepti sviestu, iškloti popieriumi kepimui. Orkaitę įkaitinti iki 170C.

Gabaliukais supjaustytą sviestą ir sulaužytą šokoladą sudėti į karščiui atsparų ganėtinai didelį indą (į jį turės tilpti visa tešla).

Mažesniame puode ant nedidelės ugnies pakaitinti cukrų su vandeniu, iki kol sirupas užvirs.

Karštą sirupą supilti į puodą su sviestu ir šokoladu, išmaišyti, kol šie ištirps iki vientisos masės. Po vieną įmaišyti kiaušinio trynius. Ataušinti iki kambario temperatūros.

Kol masė vėsta, iki standžių putų išplakti baltymus su žiupsneliu druskos (mikseris arba koks KA čia tikrai praverstų). Atsargiai po trečdalį įmaišyti į šokolado masę.

Du trečdalius tešlos supilti į formą, kepti apie 40 minučių. Išimti iš orkaitės, sulyginti viršų, supili likusią tešlą ir kepti dar 20 minučių. Tokiu būdų turėtų gautis kietesnis ir skystesnis sluoksnis, ale man abu gavosi vienodi, tai kitą kartą gal ir neverta tiek terliotis, galima kepti vienu sluoksniu

Viršų pabarstyti kakava.

Pyragas gaunasi nerealus, šlapias, saldus ir labai šokoladinis. Kam patinka tokie reikalai, išbandyti būtina! Beje, mano tempais užmaišomas per 30 minučių. Kadangi bebe dieną numiega po 40 min., tai net atlieka kelios minutės knygą paskaityti.

Įdarytos cukinijos

Grąžinu receptą. Seniai seniai dalyvavau konkurse pas Dovilę pragaro virtuvėje. Nelaimėjau, bet tai nereiškia, kad receptas nuo to blogesnis.


4 asmenims reikės:

4 jaunų cukinijų
svogūno
česnako skiltelės
nedidelio baklažano
raudonosios paprikos
2 pomidorų
100 g rikotos
50 g parmezano
žiupsnelio raudonėlio (oregano)
druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų
poros šaukštų alyvų aliejaus

1. Iš cukinijų pagaminame laivelius, t.y. perpjauname išilgai pusiau, įrankiu arba šaukštuku išskaptuojame vidų (neišmetame!). Kadangi cukinija labai vandeninga daržovė, pabarstome laivelius druska, atidedame. Kai įdaras bus paruoštas, laiveliai bus pilni vandens, kurį mums reiks nusausinti prieš sudedant įdarą.



2. a) smulkiai kapojame svogūną
b) susmulkiname pusę cukinijų minkštimo (galima ir visą, bet tada įdaro gausis gerokai su kaupu arba atliks)
c) baklažaną ir papriką supjaustome nedidukais kubeliais
d) iš pomidorų išimame sėklas ir taip pat pjaustome kubeliais
e) smulkia tarka sutarkuojame parmezaną (arba kokį kitą kietą sūrį)

3. Į keptuvę pilame porą šaukštų alyvų aliejaus, dedame svogūnus ir išspaudžiame česnako skiltelę. Po poros minučių, kol dar svogūnai nepakeitė spalvos, sudedame smulkintas cukinijas, dar po keletos minučių dedame baklažanus, papriką, pomidorus, raudonėlį. Pasūdome, pagal skonį pabarstome pipirais. Kepame ant vidutinės ugnies nuolat maišydami apie 10 minučių. Nuimame nuo ugnies, sudedame rikotą ir du trečdalius parmezano. Išmaišome. Įdaras paruoštas.


4 Orkaitę įkaitiname iki 180C. Nusausiname cukinijų laivelius, ten sukrauname įdarą, išrikiuojame į skardą, pabarstome likusiu parmezanu.


Pašauname į orkaitę 5-10 min. Kam patinka dar traškios cukinijos, pakaks 5 minučių, jei norisi labiau sukepusių, verta palikti ilgiau.

Valgome su balta duona. Nepraktikuojantiems daržovių galima patiekti ir su mėsa. Labai tinka neštis dėžutėje į darbą, sekančią dieną pašildyti ofiso mikrobangėje laiveliai būna dar skanesni.

Skanaus!

Tiramisu

Apie tiramisu nieko daug nepapasakosi. Variacijų šimtais, receptų begalės internete. Iš esmės skiriasi tiek, kad žmonės daro arba be žalių kiaušinių (berods, Jamie Oliver), arba tik su tryniais, arba ir su baltymais, dar kiti gamina su grietinėle. Mano variantas pagal itališkąjį chef blog. Be baltymų, su grietinėle ir, savaime suprantama, maskarpone. Skirtas džiaugtis retai. Na... nebent svarstyklės ir cholesterolio perteklius negąsdina.


3 tryniai
150 g cukraus
250 ml grietinėlės (riebios, full fat)
250 g maskarponės
350 ml espresso kavos
amaretto likerio, konjako ar kokio kito alkoholio pagal skonį
18 savoiardi sausainių (damų pirštelių, biskvito arba pačių keptų)

išvirti stiprią stiprią kavą, manau geriau per stipri, nei per silpna. Trynius išsukti su cukrumi iki baltumo. Sudėti maskarponę ir išplaktą grietinėlę. Pasiruošti formą. Pilti kremo sluoksnį, dėti kavoje ir konjake pamirkytus sausainius. O mirkyti taip. Iš vienos pusės mirkt - greit suskaičiuoji iki trijų ir iš kitos pusės tiek pat. Čia individualiai pagal sausainius, maniškiams būtent tiek reikia. Vėl kremas, vėl sausainiai ir vėl kremas. Dėti į šaldytuvą bent porai valandų. Barstyti karčia kakava arba šokolado drožlėmis. Valgyti.


Įdomumo dėlei pasižvalgiau po lietuviškus blogus (atleiskite, jei ko nepaminėjau). Va IRRI style visai neseniai darė tiramisu su kiaušinių baltymais. Foodday gamino tiramisu tortą. Kepykla Nr.5 sudėliojo tiramisu į lygiai tokius pat indelius (ryškiai nuo creme brule užsiliko, ar ne?). Mano virtuvė darė tiramisu be grietinėlės. Butterfly paskui juos gamino. Ir Irma. Beatos va receptas, irgi su baltymais. Panašu, kad visi variantai skanūs. Sėkmės bandymuose.

Aviečių pyragas su migdolais

Ups... mėlynių pyragas. Ups... jau tokį kepiau. Na ne visai tokį, bet beveik identišką, tik su cinamonu. Čia tokia paini istorija nutiko. Birželio mėnesio BBC Good Food žurnalas uždėjo Beatos pyrago nuotrauką ant viršelio. Ar kaip ten buvo - Beata iškepė gryn tokį pyragą, kokį žurnalas uždėjo ant viršelio ir aš norėjau tokį kepti. O kai apsižiūrėjau gerai recepte, tai paaiškėjo, kad jau kepiau...

Žodžiu čia gaunasi didelė painiava. Garantuoju, kad niekas nieko nesuprato :D Pradedu iš naujo.

Yra toks geras receptas, kurį kiekvienas gali pasikoreguoti kaip nori. Nors jau yra panašus receptas maniškiame bloge, šitą perrašau. Vien dėl to, kad nuotrauka apetitingesnė :D



sviesto formai ištepti
140 g minkšto kambario temperatūros sviesto
140 g smulkaus cukraus
140 g maltų migdolų
140 g self-raising miltų (arba paprastų miltų plius kokie 3 gramai kepimo miltelių)
2 kiaušiniai
a.š. vanilės ekstrakto
250 g uogų (geriau šviežių, puikiai tinka šaldytos - tiek mėlynės, tiek avietės)
cukraus pudros ir migdolų plokštelių pabarstymui

Orkaitę įkaitinti iki 180C (jei orkaitė su vėjeliu, užteks 160C, nors mano atveju ir tiek per daug buvo). Apvalią 20 cm skersmens formą ištepti sviestu, iškloti popieriumi kepimui.

Sviestą, cukrų, migdolus, miltus, kiaušinius ir vanilę gerai išmaišyti, pusę tešlos paskleisti kepimo formoje, išlyginti šakute. Suberti lygiu sluoksniu uogas, ant viršaus lyg dideliais trupiniais išdėlioti likusią tešlą taip, kad uždengtų uogas. Užbarstyti migdolus.

Kepti apie valandą (su mano orkaite ir 40 min. pasirodė per daug), ataušinti formoje, pabarstyti cukraus pudra.


Skanaus!