Agurkų salotos su aguonomis ir čili

Vėl iš Ottolenghi. Labai graži nuotrauka buvo, negalėjau miegoti ramiai, kol nepabandžiau. O iš mano sesers įvertinimas buvo toks - labai jau įdomus skonis. Ties žodžiu 'įdomus' pajutau sarkazmo gaidelę... Hmmm... Nesutinku šįkart - aguonos ir agurkai gal ir neįprastas derinys, bet geras. Įdomiai gaunasi gerąja prasme. Kviečiu pabandyti



2 didoki agurkai
2 a.š. aguonų
saldžiosios čili ankštis
2 šaukštai acto
4 šaukštai aliejaus
1 a.š. cukraus
druskos pagal skonį

Agurkus supjaustyti pailgai, griežinėliais susmulkinti čili. Aliejų, actą, cukrų, druską aguonas sumaišyti, užpilti ant agurkų, palikti pasimarinuoti.

Va ir su šiuo paprastučiu receptu ramiai sau išvažiuoju ilgų atostogų. Dumiam į pietus vasarą prasitęsti :)

Kalafiorų salotos su kaparėlių padažu

Įsimylėjau Ottolenghi knygą. Jei gyvenčiau Londone, eičiau ieškoti jų deli gyvai. Deja, Londone nebegyvenu, tad bandau jų receptus savoje virtuvėje.

Kalafijorų monkey husband nemėgsta. Teko pirkti beveik paslapčia ir greit gaminti, kad patiekus vakarienei nebebūtų kur dingti, tik ragauti. Ir reakcija buvo tokia, kokios nesitikėjau - wow, this is very good. Akcentas ant very. Visa tai padažo ir griliaus keptuvės dėka.


Jūsų teismui receptukas. Valgėme trise

kalafijoro galva
20 vynuoginių pomidoriukų (arba pora saldesnių pomidorų)
sauja grąžgarstės (arba špinatų, arba kitokių žolių)
aliejaus, druskos, pipirų

Padažui
2 šaukštai kaparėlių (jei naudojami druskoje, nuplauti)
šaukštas prancūziškų garstyčių su grūdeliais
2 česnako skiltelės
2 š. balto vyno acto
60 ml alyvų aliejaus

Padažą gaminau su blenderiu - kaparėlius, garstyčias, česnaką, actą sutrinti blenderiu pamažu pilant aliejų. Pasūdyti, pagal skonį pagardinti pipirais.

Kalafijorus išskaidyti skiltelėmis. Sudėti į verdančio vandens puodą ir pakaitinti 3 minutes, kad dar būtų traškūs. Nusunkti, perlieti šaltu vandeniu, kad nustotų virti. Nuvarvinti, pašlakstyti alyvų aliejumi, pabarstyti druska, pipirais.

Grilinę keptuvę įkaitinti ant didžiausios įmanomos ugnies. Kalafijorus kepti kelias minutes, kad įgautų anglies/laužo/dūmų skonį. Gali tekti kepti per kelis kartus, kad jie keptų vienu sluoksniu.

Kol kalafijorai dar šilti, sudėti per pusę perpjautus pomidoriukus, naudojamus salotų lapus, padažą. Išmaišyti. Jei turime, pabarstyti krapais.

Labai skanu - trašku, saldoka, kartoka. Nenuobodu.

Pankolio salotos su cukinija ir fetos sūriu

Monkey bebe labai mėgsta pankolį. Nežinau, kaip jam gaunasi be dantų jį doroti ir šiaip tas skonis toks specifinis anyžinis... valgytų sau bulvę kaip tikras lietuvis, bet dabar ne, raukosi, spjauna... Kadangi dabar šeimoje bandome savo vakarienes taikyti prie bebe, mokomės pamėgti pankolį. Jis jį valgo garintą, o mes salotų pavidalu.


cukinija
2 pankoliai
3 š. citrinos sulčių
4 š. alyvų aliejaus
3 š. kedro riešutų
100 g fetos sūrio
pundelis grąžgarstės (rocket, arugula, rucola)
druskos, šv. maltų juodųjų pipirų

cukiniją ir pankolį supjaustyti labai plonomis juostelėmis. Tam labai padeda spec. pjaustyklė, mandolina vadinama. Man mama seniai atvežė tokią iš Tupperware. Labai pykau, kad pinigus švaisto, bet dabar jau džiaugiuosi, tikrai kad greitai ir gerai pjausto (tupperware reklamos nedarau, vis tiek galvoju, kad pinigų švaistymas. Mama, ir per internetą sakau - nepirk tų dėžučių, pas mus Šveicarijoje Migros tinklo parduotuvėse tokios pačios ir dar geresnės bent tris kartus pigiau!)

Cukinijos ir pankolio juosteles užpilti citrinos sulčių ir aliejaus mišiniu, pasūdyti, pabarstyti pipirais ir palikti marinuotis valandai vėsioje vietoje.

Keptuvėje sausai paskrudinti kedro riešutus.

Grąžgarstes nuplauti, nusausinti.

Fetos sūrį sutrupinti gabaliukais, komponuoti lėkštėje su cukinija/pankoliais, grąžgarste, barstyti riešutukais.

Greita, sveika, skanu.

Receptas pagal La Tartine Gourmande

Šokoladinis šokoladinis pyragas

Karšta. KARŠTA. Labai net. Siaubingai karšta. Kur tai matyta, kad dešimtą vakaro būtų plius 27??? Organizmas šoke - gi dar vakar kalnuose tirtėjome iš šalčio. Atvažiavome ir iškart bėgome pirkti bebe žieminės pižamos. Dabar kepame. Net ir orkaitės jungti nebebaisu, vis tiek nieko nepakeisi, jei jau gyveni šiltnamyje. Kadangi būtinai reikėjo šiandien mažąjį gurmaną supažindinti su burokėliais, teko jungti orkaitę, tad tuo pačiu užmaišiau ir pyragą iš naujai mano lentynoj prigulusios kulinarinės knygos 'Ottolenghi'.



Receptas sako, kad čia 6 žmonėms. Na gal... jei jie saldumynų nemėgsta. Ir dar sako, kad stovi 4 dienas. Na gal... jei savaitgaliui išvažiuoji ir smaližių namuose nėra. Atrodo, kad Beata buvo kažką pasakojusi apie chocolate fudge cake. Tai va, gal ji ten geriau pasiaiškino, ką tas fudge reiškia, tad aš tiesiai prie recepto.

240 g sviesto plius formai tepti
265 g juodojo šokolado (52% kakavos)
95 g juodojo šokolado (72% kakavos)
290 g muscovado cukraus (dėjau pusę šito ir pusę paprasto baltojo)
4 šaukštai vandens
5 kiaušiniai, tryniai atskirti nuo baltymų
žiupsnelis druskos
kakavos pabarstymui

Apvalią 20 cm formą ištepti sviestu, iškloti popieriumi kepimui. Orkaitę įkaitinti iki 170C.

Gabaliukais supjaustytą sviestą ir sulaužytą šokoladą sudėti į karščiui atsparų ganėtinai didelį indą (į jį turės tilpti visa tešla).

Mažesniame puode ant nedidelės ugnies pakaitinti cukrų su vandeniu, iki kol sirupas užvirs.

Karštą sirupą supilti į puodą su sviestu ir šokoladu, išmaišyti, kol šie ištirps iki vientisos masės. Po vieną įmaišyti kiaušinio trynius. Ataušinti iki kambario temperatūros.

Kol masė vėsta, iki standžių putų išplakti baltymus su žiupsneliu druskos (mikseris arba koks KA čia tikrai praverstų). Atsargiai po trečdalį įmaišyti į šokolado masę.

Du trečdalius tešlos supilti į formą, kepti apie 40 minučių. Išimti iš orkaitės, sulyginti viršų, supili likusią tešlą ir kepti dar 20 minučių. Tokiu būdų turėtų gautis kietesnis ir skystesnis sluoksnis, ale man abu gavosi vienodi, tai kitą kartą gal ir neverta tiek terliotis, galima kepti vienu sluoksniu

Viršų pabarstyti kakava.

Pyragas gaunasi nerealus, šlapias, saldus ir labai šokoladinis. Kam patinka tokie reikalai, išbandyti būtina! Beje, mano tempais užmaišomas per 30 minučių. Kadangi bebe dieną numiega po 40 min., tai net atlieka kelios minutės knygą paskaityti.

Įdarytos cukinijos

Grąžinu receptą. Seniai seniai dalyvavau konkurse pas Dovilę pragaro virtuvėje. Nelaimėjau, bet tai nereiškia, kad receptas nuo to blogesnis.


4 asmenims reikės:

4 jaunų cukinijų
svogūno
česnako skiltelės
nedidelio baklažano
raudonosios paprikos
2 pomidorų
100 g rikotos
50 g parmezano
žiupsnelio raudonėlio (oregano)
druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų
poros šaukštų alyvų aliejaus

1. Iš cukinijų pagaminame laivelius, t.y. perpjauname išilgai pusiau, įrankiu arba šaukštuku išskaptuojame vidų (neišmetame!). Kadangi cukinija labai vandeninga daržovė, pabarstome laivelius druska, atidedame. Kai įdaras bus paruoštas, laiveliai bus pilni vandens, kurį mums reiks nusausinti prieš sudedant įdarą.



2. a) smulkiai kapojame svogūną
b) susmulkiname pusę cukinijų minkštimo (galima ir visą, bet tada įdaro gausis gerokai su kaupu arba atliks)
c) baklažaną ir papriką supjaustome nedidukais kubeliais
d) iš pomidorų išimame sėklas ir taip pat pjaustome kubeliais
e) smulkia tarka sutarkuojame parmezaną (arba kokį kitą kietą sūrį)

3. Į keptuvę pilame porą šaukštų alyvų aliejaus, dedame svogūnus ir išspaudžiame česnako skiltelę. Po poros minučių, kol dar svogūnai nepakeitė spalvos, sudedame smulkintas cukinijas, dar po keletos minučių dedame baklažanus, papriką, pomidorus, raudonėlį. Pasūdome, pagal skonį pabarstome pipirais. Kepame ant vidutinės ugnies nuolat maišydami apie 10 minučių. Nuimame nuo ugnies, sudedame rikotą ir du trečdalius parmezano. Išmaišome. Įdaras paruoštas.


4 Orkaitę įkaitiname iki 180C. Nusausiname cukinijų laivelius, ten sukrauname įdarą, išrikiuojame į skardą, pabarstome likusiu parmezanu.


Pašauname į orkaitę 5-10 min. Kam patinka dar traškios cukinijos, pakaks 5 minučių, jei norisi labiau sukepusių, verta palikti ilgiau.

Valgome su balta duona. Nepraktikuojantiems daržovių galima patiekti ir su mėsa. Labai tinka neštis dėžutėje į darbą, sekančią dieną pašildyti ofiso mikrobangėje laiveliai būna dar skanesni.

Skanaus!

Tiramisu

Apie tiramisu nieko daug nepapasakosi. Variacijų šimtais, receptų begalės internete. Iš esmės skiriasi tiek, kad žmonės daro arba be žalių kiaušinių (berods, Jamie Oliver), arba tik su tryniais, arba ir su baltymais, dar kiti gamina su grietinėle. Mano variantas pagal itališkąjį chef blog. Be baltymų, su grietinėle ir, savaime suprantama, maskarpone. Skirtas džiaugtis retai. Na... nebent svarstyklės ir cholesterolio perteklius negąsdina.


3 tryniai
150 g cukraus
250 ml grietinėlės (riebios, full fat)
250 g maskarponės
350 ml espresso kavos
amaretto likerio, konjako ar kokio kito alkoholio pagal skonį
18 savoiardi sausainių (damų pirštelių, biskvito arba pačių keptų)

išvirti stiprią stiprią kavą, manau geriau per stipri, nei per silpna. Trynius išsukti su cukrumi iki baltumo. Sudėti maskarponę ir išplaktą grietinėlę. Pasiruošti formą. Pilti kremo sluoksnį, dėti kavoje ir konjake pamirkytus sausainius. O mirkyti taip. Iš vienos pusės mirkt - greit suskaičiuoji iki trijų ir iš kitos pusės tiek pat. Čia individualiai pagal sausainius, maniškiams būtent tiek reikia. Vėl kremas, vėl sausainiai ir vėl kremas. Dėti į šaldytuvą bent porai valandų. Barstyti karčia kakava arba šokolado drožlėmis. Valgyti.


Įdomumo dėlei pasižvalgiau po lietuviškus blogus (atleiskite, jei ko nepaminėjau). Va IRRI style visai neseniai darė tiramisu su kiaušinių baltymais. Foodday gamino tiramisu tortą. Kepykla Nr.5 sudėliojo tiramisu į lygiai tokius pat indelius (ryškiai nuo creme brule užsiliko, ar ne?). Mano virtuvė darė tiramisu be grietinėlės. Butterfly paskui juos gamino. Ir Irma. Beatos va receptas, irgi su baltymais. Panašu, kad visi variantai skanūs. Sėkmės bandymuose.

Aviečių pyragas su migdolais

Ups... mėlynių pyragas. Ups... jau tokį kepiau. Na ne visai tokį, bet beveik identišką, tik su cinamonu. Čia tokia paini istorija nutiko. Birželio mėnesio BBC Good Food žurnalas uždėjo Beatos pyrago nuotrauką ant viršelio. Ar kaip ten buvo - Beata iškepė gryn tokį pyragą, kokį žurnalas uždėjo ant viršelio ir aš norėjau tokį kepti. O kai apsižiūrėjau gerai recepte, tai paaiškėjo, kad jau kepiau...

Žodžiu čia gaunasi didelė painiava. Garantuoju, kad niekas nieko nesuprato :D Pradedu iš naujo.

Yra toks geras receptas, kurį kiekvienas gali pasikoreguoti kaip nori. Nors jau yra panašus receptas maniškiame bloge, šitą perrašau. Vien dėl to, kad nuotrauka apetitingesnė :D



sviesto formai ištepti
140 g minkšto kambario temperatūros sviesto
140 g smulkaus cukraus
140 g maltų migdolų
140 g self-raising miltų (arba paprastų miltų plius kokie 3 gramai kepimo miltelių)
2 kiaušiniai
a.š. vanilės ekstrakto
250 g uogų (geriau šviežių, puikiai tinka šaldytos - tiek mėlynės, tiek avietės)
cukraus pudros ir migdolų plokštelių pabarstymui

Orkaitę įkaitinti iki 180C (jei orkaitė su vėjeliu, užteks 160C, nors mano atveju ir tiek per daug buvo). Apvalią 20 cm skersmens formą ištepti sviestu, iškloti popieriumi kepimui.

Sviestą, cukrų, migdolus, miltus, kiaušinius ir vanilę gerai išmaišyti, pusę tešlos paskleisti kepimo formoje, išlyginti šakute. Suberti lygiu sluoksniu uogas, ant viršaus lyg dideliais trupiniais išdėlioti likusią tešlą taip, kad uždengtų uogas. Užbarstyti migdolus.

Kepti apie valandą (su mano orkaite ir 40 min. pasirodė per daug), ataušinti formoje, pabarstyti cukraus pudra.


Skanaus!

Pasta alla carbonara

Jei galvojate, kad čia tie spagečiai su grietinėlės padažu, tai va ir prigavau! Ot ir ne! Bent jau Romoje, iš kur patiekalas kilęs, nelabai rasi su grietinėle, nebent turistams... O gaminama labai paprastai ir iš paprastų produktų - švieži kiaušiniai, geros kokybės pasta, alyvų aliejus ir šoninė. Nors turiu prisipažinti, kad gerai padaryti tikrai nėra lengva... Kadangi padažas iš žalių kiaušinių, labai didelė rizika pagaminti tiesiog makaronus su kiaušiniene. Bet ir toks variantas nėra blogas. Iš patirties sakau :)


Pradedam

2 žmonėms
250 g pastos (mums patinka su ilga pasta - spaghetti ar bucatini)
5 š. alyvų aliejaus kepimui
2 česnako skiltelės
~100 g rūkytos šoninės kubeliais (pancetta affumicata)
2 tryniai ir vienas kiaušinis
4 š. smulkiai tarkuoto pecorino romano (aitrus avies sūris), bet tinka ir parmezanas arba džiugas
druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

Užvirti vandenį pastai. Kol virs makaronai, pasiruošti padažą.

Keptuvėje ant nedidelės ugnies įkaitinti aliejų, dėti česnako skilteles (priklausomai nuo skonio galima kapotas, galima nesmulkintas ir jas vėliau išgriebti). Apskrudinti šoninės kubelius.

Du trynius ir vieną kiaušinį išplakti su sūriu, pagardinti pipirais.

Išvirus makaronams, juos nusunkti, keptuvę su šonine nuimti nuo ugnies. Versti makaronus į keptuvę, gerai išmaišyti, kad pasidengtų aliejumi ir maišant supilti kiaušinių plakinį. Kiaušiniai 'apsidirba' su karštu aliejumi iki padažo konsistencijos ir (idealiu variantu) nepavirsta į kiaušinienę.

Barstome pipirais, tarkuotu pecorino ar parmezano sūriu ir skanaujame.

Jautienos carpaccio

Žalia mėsa... mmm, kaip skanu. Rimtai, man patinka. Buvo sunkoka besilaukiant bebé jos atsisakyti, bet dabar jau galiu šlamšti vos ne kasdien. Na jei ne kasdien, tai bent kai taip karšta, kaip kad šiandien ir nieko kepto/virto/troškinto nesinori, carpaccio tikras išsigelbėjimas. Niekada jo nebandžiau namie, visada tik padorios reputacijos viešojo maitinimo įstaigose. Nežinai gi, žmogus, ką gali gauti su žalios mėsos kąsniu!

Na bet kad jau atsikraustėm į kraštą, kur a) carpaccio įprastas reikalas, b) parduotuvėse prekiaujama tam reikalui jau paruošta mėsa, c) kuri (kaip ir visa šveicariška mėsa) kainuoja nežmoniškus pinigus, bet už juos tikrai nuperki nerealią kokybę. Sudėjus visa tai, nusprendžiau, kad carpaccio galima valgyti ir namie :)
Paprastai carpaccio imama labai geros kokybės jautienos file, ji užšaldoma ir labai labai plonai supjaustoma, na bet aš pirkau ją paruoštą parduotuvėje. Taip saugiau ir paprasčiau.

100 g plonai pjaustytos žalios jautienos file
saujelė gražgarstės (rocket)
parmezano
citrinos
šviežiai maltų juodųjų pipirų

Salotas nuplauti ir nusausinti. Bulvių skutuku papjaustyti parmezano drožlių. Viską dėti į lėkštę su jautiena ir citrinos skiltele, pabarstyti pipirais. Prieš valgant pašlakstyti citrinos sultimis, galima ir geru alyvų aliejumi. Labai gerai su raudonu vynu.
Ir iš vis labai gerai...

Jei sąžiningai, būdama Lietuvoje ir toliau nerizikuočiau valgyti šito reikalo namie. Taigi, nerekomenduoju ir atsakomybės neprisiimu, jei nuspręsite gamintis patys iš bet kokioje parduotuvėje pirktos ir bet kokios mėsos.

Braškių uogienė su pipirais ir balzaminiu actu

Dažnai gailiuosi, kad nebegaliu sau leisti to malonumo, kai praeini per braškių lysvę, prisiskabai uogų ir skanauji. O jos dar nuo saulės šiltos... Neturiu tos prabangos, tad savęs pasiguodimui bent jau prigriebiau dėžę braškių už penkis eurus. Paskui ilgai mąsčiau, ką su jomis nuveikti. Norėjosi kažko neįprasto, uogienės su pipirais griebiausi tikriausiai įkvėpta braškių su pipirais blogo.



Reikės

1kg braškių
700 g cukraus
a.š. citrinos rūgšties
nutarkuotos citrinos žievelės
4 š. balzaminio acto
1 a. š. stambiau (ir šviežiai) maltų juodųjų pipirų

Nuplauti ir nusausinti braškes, perpjauti pusiau. Dėti puodan su cukrumi, citrinos žievele, balzaminiu actu ir pipirais. Užvirti ir virti 8 minutes. Bulvių grūstuvu sutrinti pusę braškių, dėti citrinos rūgštį. Virti dar 5 minutes, ant šaltos lėkštutės pavarvinus patikrinti, ar jau stingsta. Jei taip, nuimti nuo ugnies, išpilstyti į sterilizuotus stiklainėlius.

Gaunasi labai labai saldi uogienė, netyčia užkąstas pipiras labai nustebina! Kitą kartą norėčiau mažiau cukraus, gal verčiau virti su skirtu spec. uogienėms.

Labai tinka su sūriu. Tiesa sakant, mes tik taip šią uogienę ir tevalgom :)

Receptas iš www.tummyrumbles.com